XX a. pradžioje Lietuvoje į neįgaliuosius dažnai buvo žiūrima kaip į naštą arba kaip į priklausomus nuo visuomenės. Nesvarbu, ar jie turėjo talentą, ar sunkiai dirbo, ar norėjo prisidėti. Štai kodėl Beatričei nepatiko, kad ją vadino „akla dainininke“. Tačiau būtent taip ji buvo pristatyta prieš pirmąjį koncertą. Vis dėlto jos talentas spindėjo ryškiai – ji tapo vienu garsiausių Lietuvos operos sopranų, įrašė daugiau kaip 1300 dainų. Dabar esate prie jos buto, paversto muziejumi. Čia galite susipažinti ne tik su jos muzika, bet ir su Brailio raštu.

Nuotraukos šaltinis: B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus Beatričės namų nuotrauka